Lietuviška egzotika ir koks dėkingas laikas yra ruduo

Pagaliau "parsibaladojau" namo. Visi klausia "ar gaila". O aš suglumstu, ir pagalvoju sau mintyse - "nu kad ne". Ir žinot ką, dar ir laimingesni už visus kitus turėtume mes, lietuviai, būti - tiek gamtos ir žalumos.. akims iš pradžių ir priprast sunku buvo.

Skaniausias viščiuko marinatas pasaulyje arba kaip apturėjom padėkos dieną pavasarį

Maistas. Ką aš dievinu apie jį - jis vienija. Taip kaip cigaretės, alkoholis ir visas kitas blogis. Tik jis čia, palyginus, šventasis - gali būti net labai geras. 

Taip mes vieną penktadienį sėdėdami virtuvėje prie Sangrijos sugalvojom, kad norim viščiuko. Ir jau kitą rytą (okey, mūsų rytas tądien buvo 2h) keliavom ieškoti viščiuko.

Pasakos, teorijos ir naujienos arba kaip gimė VAI VAI magazine.

Turiu nuotrauką iš vaikystės, kur sėdžiu apsupta knygų prie savo netikro darbo stalo. Tada dar maža ir be atsakymu. Tik su klausimais.

Nesenai buvau didelė ir be atsakymų, galiu pasakyti - daaaug nemaloniau. Bet tada nusiraminau ir gyvenimas pats sudėliojo viską, taip kaip turi būti...

Porto

Pamiršti žieminiai batai. Vilnonis paltas, ačiū dievui, paliktas namie. Nereikia sakyti - čia šilta. Prie gero pripranti greitai ir mes jau skundžiamės kad ne 25 ir Primarke perkam basutes.

Best blog award

Nominuota best blog awards? Ir apsidžiaugiau, ir žandai truputį paraudo. Bet va greitai susitvardau ir imu atsakinėti į blogo http://oh-so-boho.blogspot.com klausimus...

NAUJAS. APIE KNYGAS IR ATSAKYMUS

Studentiškų metų pradžia kas metai pirštu tau baksnoja į nugarą ir sako, jau greit, labai greit turėsi būti rimtas ir žinoti ko nori. Ir kas metai vis skaudžiau... Tada pajauti silpną rudenio slogutį. Šalta, o tu dar nežinai kuo nori būti?? Stačiai baisu. 

LAIMĖS RECEPTAS

Mama nesenai paklausė "Ką vartoji?"

Trumpai susimąsčiau. Pauzė pasirodė kaip natūralus bandymas prisiminti "tai ką gi ten?hmm.. "

Kurpiau pati "kiečiausią" atsakymą. bet jis baigėsi tik "ką?". Mama niekaip nesuprato, kodėl visad tokia laiminga. Tada atėjo mintis: laimė man tapo įpročiu. Laimė - tai iš tikrųjų įprotis! Lygiai kaip valytis dantis. Nebejutau, kad pakėlusi telefono ragelį pakyliu tonu sucypiu "labadiena!", o kriauklėj muiluodama nešvarius indus niuniuoju "aaain't no mountain high eenouuugh"...