ŽALIA RŪTA: Pasakos, teorijos ir naujienos arba kaip gimė VAI VAI magazine.

Turiu nuotrauką iš vaikystės, kur sėdžiu apsupta knygų prie savo netikro darbo stalo. Tada dar maža ir be atsakymu. Tik su klausimais.

Nesenai buvau didelė ir be atsakymų, galiu pasakyti - daaaug nemaloniau. Bet tada nusiraminau ir gyvenimas pats sudėliojo viską, taip kaip turi būti...

Dabar kone kasdien suvalgau gabalėlį euforijos, nes svajonės pildosi tada, kai elgiesi tinkamai – darai, ką mėgsti labiausiai. O aš mėgstu tokius skirtingus dalykus, nemaniau apimti viską. Maistas, dizainas ir skaitymas – tikras challenge.

Bet kaip ir visiems dideliems gyvenimo rebusams ateina bingo momentas. Sėdėjom tada su mano Linele, o ji ir pasakė – žurnalas. Nuo tada viskas buvo aišku atsakant į klausimą „kas“, dabar eilėje tebestovėjo „kaip“.

Ir tikėtai netikėtai atėjo kitas stebuklingas žmogus – Viktorija. Iš pradžių santūriai, tik dalinomės idėjomis. Bet ateina ta moteryčių išsikalbėjimo valanda, kai tarsi iš bliūdo pasipila žodžiai, norai, svajonės.

Ir ačiū aukščiausiajam, svajonės buvo vienodos.

Taip gimė VAI VAI – mielas moteryčių žurnalas. Gimė, nes pačioms tokio trūko, o ir iš svajonės pasidalinti stebuklingom istorijom, pūkuotais daiktais ir idėjom, vertoms pakartojimo.

O dabar gal nenustebinsiu - rašau jame apie maistą. O konkrečiau - apie tai kaip paprasta pasigaminti skambių pavadinimų valgius kaip french toast, latte, rikota ar chia pudingą.

Apie tas vis dažniau linksniuojamas naujienas, kaip avinžirniai, chia sėklytės ir graikinis jogurtas, ir jų magiškas galias.

Apie pusryčius, tuos, kur ant garsios blogerės stalo garuoja. O galiausiai apie Prancūzija ir jos gastronomijos lobyną, ką reiktų būtinių būtiniausiai čia paragauti…

http://issuu.com/vaivaimagazine/docs/vai_vai_magazine_spring_2015/112

http://issuu.com/vaivaimagazine/docs/vai_vai_magazine_spring_2015/122

http://issuu.com/vaivaimagazine/docs/vai_vai_magazine_spring_2015/114

Ir čia vien apie maistą tiek. O dar kiek meilės į visus kitus puslapius mergaitės pridėjo. Juokingiausia, kad iki tol įnikusi į visus kūrybinius darbus, daug ką skaičiau tik jau išleistam žurnale.

Ir jau tada pradėjau skraidyti padebesiais, nes buvo taaaip įdomu. Kai pats negali atsitraukti nuo kūrinio, apie kūrį dalykus žinai beveik mintinai, daugiau ir neturi ką pridurti, esi iki kaulų smegenų patenkintas.

O prie ko ta nuotrauka pradžioj??

Turiu teoriją, kuri tikriausiai jau visų pažįstamų ausis išūžė, kad vaikystė atskleidžia mūsų tikruosius pomėgius. Aš pati sau - teorijos įrodymas.

Nes tokia pati ir iki šiolei. Apsupta knygų, žurnalų ir skaitanti ar bent praverčianti kiekvieną popierinį leidinį, patenkanti į rankas. . Nuotrauka man - kaip atsakimas. Prisimenu ją abejonių valandėlę.

Ir taip, tai tiesa - tai ką darau dabar, myliu labiausiai.