SPRENDIMAI

Žinot tą fenomeną, kada kuo rečiau rašai, tuo  mažiau turi ką pasakyti? Tai va, jis čia, su manim dabar. Tiek visko nutiko - nėra reikalo net pasakoti. Visko per daug. Galėčiau apibendrintai porą eilučių parašyti, bet ar verta? Jokių šilumą keliančių pasakojimų, tik lakoniški žodžiai. Net pačiai nebūtų įdomu.



Bet susumavus, kol kas labai GERAI. Reiktų pradėti žiūrėti, ką darau kitaip nei visada, nes tik tai mane atvedė čia kur dabar esu ("Mąstymas, kuris jus atvedė čia, kur dabar esate, nenuves ten, kur svajojate būti" Albert Enstein). Bet rimtai, neįtikėtinai sekasi! Vienas dalykas, kaltesnis už visus kitus šioj situacijoj - labiau pasitikiu gyvenimu. Vengiu sprendimų, palieku likimui. Ir išsisprendžia!! Bet čia priėjau problemą - problemas, kurios neišsispendžia, o lieka kyboti ore. Kaip kokiam TV žaidime, šone matai dvinksint laikroduką, ir visi laukia tavo galutinio žodžio... Tada tenori dėt į kojas, taip žargoniškai pasakius.

Pastarosiom dienom mintyse sprendžiau problemą - kaip išspręsti problemą, kai yra du sprendimai ir abu yra vienodai netinkami, arba vienodai tobuli. Gal reikėtų rinktis, to ko įprastai nesirinktum? Juk once again, tai, kas tave atvedė čia, kur dabar esi, nenuves, ten kur nori būti. Juk taip dažnai sprendimai, kurie tau atrodo teisingiausi, būna tik įprotis, išmoktas atsakymo modelis. Tu manai, kad žinai, kas tau geriausia. Bet ką supratau per kelias pastarasias savaites - tu nė velnio nežinai (t.y. turi būti super kritiškas, kad tikrai gerai suprastum, kas tau tinka, o ne tai, kas norėtum, kad tau tiktų). Viena žinau, priimk įšūkius. O savo ruoštu, jie atskleis tau gyvenimo tiesas.

O gal pasikliauti Carry Bradshaw, kuri sako, kad nėra blogo ar gero sprendimo, yra tik tai ką sako širdis? Bet tai jau būtų visiška priešingybė. Širdis taip jaukiai įsitaisiusi komforto zonoje, kad ji nieku gyvu tau neleis rizikuoti!

Eh,o gal dar kartą, palikim viską likimui? Herbas arba skaičius. Herbas? Nuspręsta.