16.10.14

NAUJAS. APIE KNYGAS IR ATSAKYMUS


Studentiškų metų pradžia kas metai pirštu tau baksnoja į nugarą ir sako, jau greit, labai greit turėsi būti rimtas ir žinoti ko nori. Ir kas metai vis skaudžiau... Tada pajauti silpną rudenio slogutį. Šalta, o tu dar nežinai kuo nori būti?? Stačiai baisu


Svarstai, kad laimė tikriausiai tas etapas, tarp sunkių ir širdį graužiančių apsisprendimų, kuriuos kiekvienas turi padaryti. Ir vėl pasiklydusi laimės sąvokoje, aš kreipiuosi į knygą – agregatą, kuris retai mane apvilia. Ir iš tiesų, jos ateina su visais atsakymais. Ir būtent tokia tvarka, kokios reikia..

Šiandien atsidūrusi knygyne, įsitikinau. Kartais prireikia visos knygos, o kartais tik anotacijos. O dar kartais įkvepia vos viršelis. Bet apie šio rudens knygų istoriją nuo pradžių...


Skaičiau “Apie tingumo laimę”. Suvokiau tiek, kad krūvą nereikalingų dalykų darom. Kad jeigu tik sustotume, apgalvotume kiekvieno veiksmo motyvus, dažnai pasirinktume jų nedaryti. 

Kad dauguma gyvenimo tikslų – laimės butaforija. Pasijaučiame laimingi tik sekunde. Iš viso šito gimė asmeninis posakis – “Jei gali nedaryti, nedaryk”. Tiesiog taupau gyvybinę energiją.

Toliau sekė klausimas, o tai kaip pasijusti laimingam ilgiau nei sekunde??



Ir čia raktinis žodis, mylimas taip pat kaip ir knygos, yra maistas.

Polis Bregas tapo naujuoju mano sensėjumi. Jis rašo, kad nelabai tiki šių dienų populiariosios psichologijos nauda. Nes kokia čia saviįtaiga gali padėti, jei nervų sistema sutrikusi dėl baisaus šių dienų maisto.

 Leido suvokti, kad naivus tu, žmogau, jei rydamas čipsus verki dėl blogo gyvenimo..
O viską vainikavo atsitiktinės knygos anotacija..



"Kad ir ko siektumėte – atgauti energiją, pataisyti nuotaiką, padėti sau susikaupti, geriau miegoti, tapti sportiškesni, palengvinti ligos, negalavimo simptomus, pagerinti kūno formas ar gyvenimo kokybę, - viskas prasideda nuo maisto”. 

Amen.



Dar krūva neperskaitytų išminties talpyklų guli prie lovos ir viliasi sulaukti savo eilės. Tad šiam kartui tiek. O tikiu, kad nereiktų kęsti chaoso galvoj, rašysiu dabar šiek tiek dažniau. Amžinas pažadas. Viliamės, sėkmingesnis...

Šiltai,
Rūta


8 comments:

  1. Mhm, aš irgi vis galvoju tvarkydamasi gyvenimą, kad ir skrandžio turinį (arba giliau jau susigulėjusius sluoksnius) reiktų irgi sutvarkyt...

    ReplyDelete
    Replies
    1. Taip taip! O aš beskaitydama tavąjį komentarą pajutau nenumaldomą norą susitvarkyti ir spintą :D Nors "susitvarkyti gyvenimą" skamba daug subtiliau ir aukščiau už materialius dalykus, kartais pagalvoju, kad geriau pradėti būtent nuo jų, bent jau duodą apčiuopiamą rezultatą. O tai jau ir spyris į šikna tolesniems "darbams"

      Delete
  2. Labas, paminėjau tave savo blogo įraše „Best blog awards“, prašau užsukti! :)
    http://oh-so-boho.blogspot.com/2014/10/best-blog-awards.html

    ReplyDelete
    Replies
    1. Ačiū Tau, Juste! Jau padaryta! :)

      Delete
  3. Su mintimi apie maistą visiškai sutinku. Užtenka nebevalgyti kai kurių dalykų (aišku, pirmiausia gerokai reikia padirbėti su valia), kad prašviesėtų akyse. Mano atveju, tai buvo pieno produktai, rafinuotas cukrus ir kvietiniai miltai. Apie visokius čipsus aš net nekalbu. Buvau atgavusi natūralų gebėjimą būti laiminga :) Bet va, ateina žiema, organizmas nori pasiauginti "atsargų" ant pilvo ir su priklausomybėm susitvarkyti beveik nebepavyksta. Pokyčius jaučiu stipriai. Beje, žavus blogas ;) užsuk į mano mmterapiją

    ReplyDelete
    Replies
    1. Oi, puikiai suprantu, ką turi omeny! Atsisakius šitų dalykėlių, jautiesi laisvas ir lengvas kaip paukštis. Kitą vertus, sunkumo akimirką, sunku neatsigręžti atgal. O dar kartais atsisakymas pasilepinti irgi gali sunaikinti nuostabią akimirką :)

      Oi, mane taip pat taviškis nuoširdžiai sužavėjo, labai smagiai paskaitinėjau! :)

      Delete
  4. Na bet jei nori valgyti ir megautis maistu, tai tenka jau kisti i save tai ka nori...o veliau verkti kad stora :( :DDD bet pritariu su visomis mintimis. + uzsimaniau senai valgytu svarainiu su cukrumi :( :DD

    ReplyDelete