Studentiškų metų pradžia kas metai pirštu tau baksnoja į
nugarą ir sako, jau greit, labai greit turėsi būti rimtas ir žinoti ko nori. Ir
kas metai vis skaudžiau... Tada pajauti silpną rudenio slogutį. Šalta, o tu dar
nežinai kuo nori būti?? Stačiai baisu.
Svarstai, kad laimė tikriausiai tas etapas, tarp sunkių ir širdį
graužiančių apsisprendimų, kuriuos kiekvienas turi padaryti. Ir vėl pasiklydusi
laimės sąvokoje, aš kreipiuosi į knygą – agregatą, kuris retai mane apvilia. Ir
iš tiesų, jos ateina su visais atsakymais. Ir būtent tokia tvarka, kokios
reikia..
Šiandien
atsidūrusi knygyne, įsitikinau. Kartais prireikia visos knygos, o kartais tik
anotacijos. O dar kartais įkvepia vos viršelis. Bet apie šio rudens knygų
istoriją nuo pradžių...
Skaičiau
“Apie tingumo laimę”. Suvokiau tiek, kad krūvą nereikalingų dalykų darom. Kad
jeigu tik sustotume, apgalvotume kiekvieno veiksmo motyvus, dažnai pasirinktume
jų nedaryti.
Kad dauguma gyvenimo tikslų – laimės butaforija. Pasijaučiame
laimingi tik sekunde. Iš viso šito gimė asmeninis posakis – “Jei gali nedaryti,
nedaryk”. Tiesiog taupau gyvybinę energiją.
Ir čia
raktinis žodis, mylimas taip pat kaip ir knygos, yra maistas.
Polis
Bregas tapo naujuoju mano sensėjumi. Jis rašo, kad nelabai tiki šių dienų
populiariosios psichologijos nauda. Nes kokia čia saviįtaiga gali padėti, jei
nervų sistema sutrikusi dėl baisaus šių dienų maisto.
Leido suvokti, kad naivus
tu, žmogau, jei rydamas čipsus verki dėl blogo gyvenimo..
"Kad ir ko
siektumėte – atgauti energiją, pataisyti nuotaiką, padėti sau susikaupti,
geriau miegoti, tapti sportiškesni, palengvinti ligos, negalavimo simptomus,
pagerinti kūno formas ar gyvenimo kokybę, - viskas prasideda nuo maisto”.
Amen.
Dar krūva
neperskaitytų išminties talpyklų guli prie lovos ir viliasi sulaukti savo
eilės. Tad šiam kartui tiek. O tikiu, kad nereiktų kęsti chaoso
galvoj, rašysiu dabar šiek tiek dažniau. Amžinas pažadas. Viliamės, sėkmingesnis...
Šiltai,
Rūta
Mhm, aš irgi vis galvoju tvarkydamasi gyvenimą, kad ir skrandžio turinį (arba giliau jau susigulėjusius sluoksnius) reiktų irgi sutvarkyt...
ReplyDeleteTaip taip! O aš beskaitydama tavąjį komentarą pajutau nenumaldomą norą susitvarkyti ir spintą :D Nors "susitvarkyti gyvenimą" skamba daug subtiliau ir aukščiau už materialius dalykus, kartais pagalvoju, kad geriau pradėti būtent nuo jų, bent jau duodą apčiuopiamą rezultatą. O tai jau ir spyris į šikna tolesniems "darbams"
DeleteSu mintimi apie maistą visiškai sutinku. Užtenka nebevalgyti kai kurių dalykų (aišku, pirmiausia gerokai reikia padirbėti su valia), kad prašviesėtų akyse. Mano atveju, tai buvo pieno produktai, rafinuotas cukrus ir kvietiniai miltai. Apie visokius čipsus aš net nekalbu. Buvau atgavusi natūralų gebėjimą būti laiminga :) Bet va, ateina žiema, organizmas nori pasiauginti "atsargų" ant pilvo ir su priklausomybėm susitvarkyti beveik nebepavyksta. Pokyčius jaučiu stipriai. Beje, žavus blogas ;) užsuk į mano mmterapiją
ReplyDeleteOi, puikiai suprantu, ką turi omeny! Atsisakius šitų dalykėlių, jautiesi laisvas ir lengvas kaip paukštis. Kitą vertus, sunkumo akimirką, sunku neatsigręžti atgal. O dar kartais atsisakymas pasilepinti irgi gali sunaikinti nuostabią akimirką :)
DeleteOi, mane taip pat taviškis nuoširdžiai sužavėjo, labai smagiai paskaitinėjau! :)
Ačiū Tau, Juste! Jau padaryta! :)
ReplyDeletePuikios įžvalgos!
ReplyDeleteNa bet jei nori valgyti ir megautis maistu, tai tenka jau kisti i save tai ka nori...o veliau verkti kad stora :( :DDD bet pritariu su visomis mintimis. + uzsimaniau senai valgytu svarainiu su cukrumi :( :DD
ReplyDelete